Pulsas’15 | Savanorystė – gyvenimo dalis ir naudinga patirtis
„Jei pasirenki savanorystės šaką, kuri tau labiausiai patinka, tai išvis yra palaima“, – taip apie savonorystę atsiliepia dvidešimt dvejų Edgaras Daukšys, kuris pastaruosius šešerius metus neįsivaizduoja savo gyvenimo be šios veiklos. 2009 metais pirmą kartą Europos vaikinų iki 16 metų krepšinio čempionate savanoriškai dirbęs vaikinas iki šiol yra aktyvus sporto projektų bei renginių savanoris.
Aktyviai sportu besidomintį vaikiną labiausiai traukė būtent sporto pasaulio renginiai, todėl atradęs savo mėgstamą nišą nusprendė įstoti į „Sporto Savanorių Sąjungą“, kurią vienija daugiau nei trys šimtai oficialių narių. Nors kaip teigia pats Edgaras, per didžiuosius renginius dažniausiai prisijungia ir pašalinių žmonių, kuriems tai būna pirma patirtis.
Iliustracijos šaltinis: http://www.freepik.com/free-photo/helping-hand–person_541844.htm
Savanoriavo daugiau nei 100 renginių
Per šešerius metus vaikinui pavyko sukaupti jau ne menką patirtį. Kaip teigia pats Edgaras, jo savanoriavimo sąskaitoje – daugiau šimtas įvairiausių renginių, todėl išskirti vieną, kuris paliko didžiausią įspūdį, sunku.
„Kadangi pradėjau padėti Lietuvos futbolo federacijai koordinuoti savanorius, tad dažniausiai tenka darbuotis Lietuvos rinktinės futbolo rungtynėse, kituose su futbolu susijusiuose renginiuose. Labai sunku išskirti labiausiai patikusį renginį, nes per mano savanorystės metus jų buvo labai daug. Gal labiausiai įstrigęs atmintyje yra 2013 metų Europos vaikinų iki 19 metų futbolo čempionatas, vykęs Lietuvoje. Niekada dar neteko matyti, kad žmonės būtų taip susidomėję futbolu, neskaitant Lietuvos rinktinės rungtynių. Tai buvo kažkas neįtikėtino, tas renginys buvo kaip geriausias sapnas“, – įspūdžiais dalijosi vaikinas.
Nors kol kas kaunietis savanoriavo tik Lietuvoje, tačiau netolimoje ateityje planuoja save išmėginti ir užsienyje – jau užpildė anketas dalyvauti 2016 metų Europos futbolo čempionate Prancūzijoje.
Džiaugiasi Lietuvoje kintančia savanorystės samprata
Aktyviai savanoriaujantis Edgaras neslepia – kartais rasti norinčių padėti viename ar kitame renginyje – sunku, nes dažniausiai tikimasi už viską gauti piniginį atlygį, tačiau vaikinas džiaugiasi, kad toks supratimas kinta.
„Kiekvienas žmogus, nesvarbu, jaunas ar senas, yra vertinamas tokioje veikloje. Kiekvienas gali kažkuo prisidėti, nebūtinai fizine jėga, tačiau kartais kyla keblumų randant savanorių renginiams, nes dar Lietuvoje vyrauja toks mąstymas, jog kaip aš galiu eiti dirbti ten, kur nemoka pinigų? Tačiau, kaip pastebiu, kuo toliau, tuo daugiau žmonių imasi šios veiklos. Ir tas labai džiugina“, – mintimis dalijosi vaikinas.
Pats savanoris tikina, kad užsiimti šia veikla ne tik naudinga, bet ir labai smagu. Beveik kiekviename renginyje nutinka įvairiausių smagių nutikimų, kurie atmintyje išlieka ilgam.
„Kiekviename renginyje įvairiausių smagių nutikimų būna „per akis“, bet gal labiausiai prisimenu, kaip po vieno čempionato, nutarėme padaryti vandens karą. Arena plaukė nuo vandens. Po vienos dvikovos vienas savanoris buvo išvežtas net į ligoninę. Nieko rimto nenutiko, tiesiog koją pakišo slidi arenos danga“, – dabar jau su šypsena prisimena Edgaras.
Iliustracijos šaltinis: https://pixabay.com/en/humanitarian-aid-water-drink-939723/
Savanoriavimas – veikla, padedanti apsispręsti dėl ateities
Ilgametę patirtį sukaupęs vaikinas tikina, kad savo gyvenimo be šios veiklos nebeįsivaizduoja: „Savanoriavimas man jau tapo gyvenimu. Tiesiog neįsivaizduoju savo laisvo laiko be savanorystės, o jeigu pasirenki savanorystės šaką, kuri tau labiausiai patinka, tai išvis yra palaima. Jaunimui tai gali suteikti ir organizavimo įgūdžių, drausmės, atsakomybės, šioje veikloje žmogus gali klysti, mokytis, nes aplink visada bus tų, kurie padės tobulėti“.
Savanorystė yra ta sritis, kuri tikrai praplės kiekvieno jaunuolio pažinčių ratą, kurios bus naudingos ateityje, o galbūt, net padės apsispręsti dėl tolimesnės veiklos.
„Kuris žmogus nenorėtų matyti, kaip organizuojami krepšinio, lengvosios atletikos, futbolo čempionatai iš vidaus? Būdamas savanoriu, tu gali matyti viską. Žinoti, didžiuotis savimi, kad tu prie to prisidėjai. Be abejo, su kiekvienu renginiu platėja tavo pažinčių ratas, įgauni naujos, reikiamos patirties. Kartais net savanoriška veikla padeda apsispręsti, ką žmogus nori veikti toliau gyvenime“, – mintimis dalijosi pašnekovas.
Straipsnio autorė Lina Skersytė
