Keliautojas autostopu: Europoje visur jautiesi kaip namuose

Šengeno erdvė –  dovanėlė visiems užkietėjusiems keliautojams. Tai pripažįsta vienas jų – beveik visą Europą išmaišęs Mykolas Juodelė. Važiuodamas pakeleivingomis mašinomis Mykolas aplankė daugiau nei pusę senojo žemyno šalių – 29. 20 iš jų priklauso Šengeno erdvei. Keliaudamas autostopu po Europą Mykolas seniai pamiršo, ką reiškia pasas.

„Važiuoti autostopu galima be paso, kirsdamas sienas neturi jo rodyti. Kartais dokumento, kai stabdai pakeleivingas mašinas, tavęs gali paprašyti policija, todėl reikia prie savęs turėti asmens tapatybės kortelę“, − sako keliautojas.

mykolas3

Mykolas Juodelė, nuotr. iš asmeninio albumo

Toks keliavimo būdas tikrai nėra iš lengvųjų ir atima nemažai jėgų, tačiau ilgais plaukais pasigirti galintis Mykolas bent jau gali pasidžiaugti, kad Europa be sienų padėjo jam išvengti greito pražilimo. Keliautojas pasakoja, kad važiuojant iš vienos šalies į kitą susitaupo tiek laiko, tiek nervų, nes nereikia trūnyti pasieniuose. O ką jau bekalbėti apie vizas.

O problemų Mykolas tikrai yra turėjęs, – ir nemenkų, – keliaudamas po kitus žemynus. Šiuo metu Indijoje gyvenantis 26-erių vyras per savo autostopininko karjerą yra lankęsis ir karščiausiuose taškuose – pradedant Senegalu ir baigiant tokiomis šalimis kaip Irakas ar Iranas.

Keliautojas prisimena, kad, pavyzdžiui, Irake pasibaigus vizai praleido dar pusantro mėnesio, todėl norint išvažiuoti iš šalies jam teko susimokėti baudą. Senegalo sieną teko kirsti nelegaliai, sumokėjus kyšį, nes gauti vizą tapo Sizifo darbu.

„Keliaujant Azijoje ar Afrikoje pasieniuose tvyro chaosas. Pareigūnai nemandagūs ir pasipūtę. Prie šalių sienų reikia laikyti liežuvį už dantų, nes pareigūnams gali tiesiog nepatikti ir jie tavęs neįleis. Pasiskųsti neturėsi kam“, –  tvirtina Mykolas.

kelias

Kelias, nuotr. iš asmeninio albumo

Tuo tarpu Europoje tokio galvos skausmo nėra. Didžiausi rūpesčiai – kada sustos pakeleivinga mašina ar kur rasti pernakvoti. Tačiau tai pakankamai lengvai išsprendžiama. Sienų nebuvimas –  tik papildoma paskata keliauti.

„Jei Šengeno erdvė neegzistuotų, keliauti tikrai būtų sunkiau. Aišku, tam ryžčiausi, bet reikėtų daugiau planuoti. Be to, kelionės biudžetas turėtų būti didesnis, o spontaniškumas dingtų, – sako Mykolas. – Dabar, kai keliauji po Europą, kartais net nežinai, kad pervažiavai iš vienos šalies į kitą ir tai žavi.“

Keliautojas juokauja, kad jei Europoje vėl išdygtų sienos, labiausiai dėl to kentėtų vilkikų vairuotojai. O laimėtojų tokioje situacijoje išvis nebūtų.

Mykolas vardina Šengeno erdvės pliusus: tai skatina pasitikėjimą tarp valstybių, turizmą ir prekybą. Taip pat idėjų, talento ir pinigų cirkuliavimą Europoje. Šengeno erdvė, pasak jo, veikia kaip solidarumo simbolis tarp Europos valstybių.

praha

Praha, nuotr. iš asmeninio albumo

Galbūt keliaujant po Europą kuriam laikui teks pamiršti cepelinus ir šaltibarščius, tačiau namų ilgesys kamuoti neturėtų. „Keliaudamas be sienų, visur jaučiuosi kaip namuose. Na, o jei ne kaip namuose, tai bent jau kaip svečiuose pas artimą draugą“ , –  teigia keliautojas.

„Paryžiuje prie Eifelio Juozukas geria vyną. O Amsterdame Petras draugus alumi vaišina. Vėl skambina mums Pripsas ir kviečia į Milaną, bet tuo metu Strasbūre geriam kavą su Gitana“, – dainuoja grupė ŽAS. Iš dainos žodžių neišimsi, todėl belieka krautis lagaminus ir pasimatyti kelyje.

Straipsnio autorius Aurelijus Bezekavičius

euroblogo-logo

Palikite komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas.Privalomi laukai pažymėti *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>

Scroll To Top