Pirmakursio žinynas. Tikros studentų istorijos
Kamilė
Studentų istorijos visada kupinos įdomių, juokingų ir kartais nuostabą keliančių nuotykių. Pirmakursio žinynas pristato keturias trumpas studentų istorijas, kuriose studentai pasakoja gyvenimiškus ir tikrus nutikimus.
Gyvenome tik merginos. Visos intensyviai mokėmės, linksmindavomės mieste, sesijos metu viena kitą labai gerbėme, todėl visada laikydavomės ramybės. Vienintelis dalykas, kuris mane erzindavo, – tai kambariokės atsivežtas kačiukas. Šis augo ir darėsi vis agresyvesnis. Rytais kandžiodavo kojas ir kitaip terorizuodavo, tačiau po kurio laiko pati kambario draugė suprato, kad mes visos nepatenkintos, nes buvome nuolat žalojamos, ir mūsų kovinis katinėlis atsidūrė jos močiutės kaime.
Lijana
Turėjau „kambarioką“. Puikus žmogus. Jį pažinojau daug metų, turėjome nemažai bendrų pomėgių, todėl sprendimas gyventi kartu (bei dar kitais trim draugais) atrodė racionalus. Pirmąjį mėnesį viskas buvo puiku: turėjome bendras taisykles, visi jų laikėmės, džiaugėmės butu, pasidarėme smagias įkurtuves. Tačiau po mėnesio pradėjome pastebėti, kad „kambariokas“ neprisideda prie bendrų priemonių (vonios kambario ir virtuvės) pirkimo. Visi draugiškai pagalvojome: „Na, gal dabar trūksta pinigų“, tačiau tai tęsėsi 3 mėnesius. Per šį laiką pastebėjome, kad jis ne tik kad nesirūpina bendra tvarka, bet ir pats nėra labai higieniškas. Jis dažnai neskalbdavo rūbų, todėl visuose namuose buvo atsiradęs nemalonus kvapas. Vienas iš labiausiai erzinančių dalykų buvo tas, kad jis vogdavo maistą. Po darbų ar vakarėlių jis naktį grįždavo namo ir garsiai gamindavosi valgyti (ne sumuštinukus, o kepdavo blynus). Laikui bėgant pastebėjome, kad naktimis kepti blynai, virti cepelinai ar kepti koldūnai yra „pasiskolinti“ iš kameros, kurioje dedamas visas šaldytas maistas. Bandėme su juo šnekėti, tačiau niekas nepasikeitė. Teko paprašyti jo, kad išsikraustytų.
Dainius
Gyvenome 4 jaunuoliai viename bute. Be abejonės, mūsų butas buvo ta vieta, kur mėnesio pabaigoje pridavę alaus butelius, nusipirkdavome visas būtinas priemones namams. Pamenu, po sesijos nusprendėme atšvęsti. Tą dieną planavome važiuoti į gamtą kepti šašlykų, tačiau visą dieną pylė kaip iš kibiro. Pagalvoję nusprendėme, kad ežero nereikės, o šašlykinę galime „užsikurti“ ir namie. Kaip tarėme, taip ir padarėme. Galiu pasakyti, kad šašlykai buvo labai skanūs, mūsų šviesios lubos vietomis tapo juodos, vietomis tamsiai pilkos, o laužo kvapo iš namų nesugebėjome pašalinti visus metus. Tačiau visus tuos metus sugebėjome šį nuotykį nuslėpti nuo buto šeimininkės. Tos dalies apie kambario remontą nepasakosiu.
Kamilė
Po vieno vakarėlio grįžusi su vienu pažįstamu namo, nusprendžiau dar pasiautėti. Nors „kambariokas“, kuris sirgo ir kitą dieną turėjo laikyti egzaminą, jau miegojo, manęs tai nesustabdė. „Kambariokas“ atsikėlė ir paprašė netriukšmauti, tačiau pirmą kartą nekreipiau dėmesio. Kai tai pakartojo antrą kartą, pasiunčiau labai toli… Mat butas buvo mano, todėl jaučiausi visateisė šeimininkė. Nusprendžiau, kad kažkoks „svetimkūnis“ man neaiškins, ką daryti. Kai „kambariokas“ iš lovos pakilo trečią kartą, nuėjo iki virtuvės ir įsipylė vandens. Jis priėjo prie manęs, man nusišypsojo ir visą stiklinę vandens švystelėjo man į veidą. Visiškai pasiutau. Buvau tikra, jog rytoj jį iškraustysiu, tačiau pabudusi supratau, kad buvau neteisi, jo atsiprašiau ir dar 2 metus gyvenome kartu.
Įvesk vardą, savo el. pašto adresą ir 5 min. laikotarpyje skaityk pirmakursio žinyną! Pirmakursio žinynas
[contact-form-7 404 "Not Found"]
