ISIC Pulsas’14 | Ateities perspektyvas žada technologiniai mokslai

Kiekvienais metais daugeliui abiturientų tenka priimti svarbų sprendimą – kur tęsti mokslus ir kokios srities specialistu tapti. Nors Lietuvos universitetai siūlo gausybę įvairių sričių specialybių, tačiau studentai, kaip ir kasmet, dažniausiai renkasi socialinius mokslus. Kokios specialybės populiariausios, o kokios turi daugiausiai perspektyvų? Į visus rūpimus klausimus atsakymus žino buvęs ilgametis Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas ir priėmimo skyriaus vedėjas, LAMA BPO valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Raila.

Populiariausi – socialiniai mokslai

Kaip ir kiekvienais metais, būsimieji studentai išlieka ištikimi savo pirmtakams ir renkasi socialinius mokslus: „Kaip ir daugelį metų, gal net daugiau nei dešimtmetį, populiariausi yra socialiniai mokslai. Šių mokslų paklausa taip išaugusi, kad net 60 procentų visų stojančiųjų renkasi socialinių mokslų pakraipą, tad suprantama, kad šios srities specialistų atsiranda vis daugiau ir daugiau.“

Docentas pabandė įvardinti priežastis, kodėl šios srities mokslai sudomina daugiausiai studentų: „Kartais rinkdamiesi socialinius mokslus studentai mano, kad ten mokytis bus lengviau, tačiau mokslas visur vienodas. Kitas aspektas, kuris gali lemti socialinių mokslų populiarumą yra tai, kad socialiniai mokslai yra pigiausi pagal savo įkainius, jei įstojama į valstybės nefinansuojamą vietą.“

Technologiniai mokslai nesudomina

S. Raila apgailestauja, kad vis mažiau studentų susidomi technologinių sričių mokslais. „Tyrimo metu buvo suskaičiuota, kiek studentų mokosi kiekvienoje studijų srityje sudėjus visų kursų studentus: socialinius mokslus mokosi per 70 tūkstančių studentų, o, tarkim, technologinius mokslus – 18 tūkstančių. Kontrastas milžiniškas, tačiau panašus populiarumas pasiskirstęs ir kitose Europos valstybėse. – dėsto S. Raila

Docento nuomone, daugelį išgąsdina ateities perspektyvos ir sunkūs mokslai, tačiau S. Raila linkęs manyti, kad perspektyvų tikrai yra: „Norint studijuoti technologinius mokslus, reikia mokytis chemiją, fiziką, biologiją, matematiką, dažniausiai šie mokslai pasirodo esantys sunkūs, tačiau taip manyti nėra tikslinga. Taip pat iškyla klausimas, o ką aš veiksiu, ką dirbsiu baigęs technologinius mokslus? Darbo vietų tikrai yra labai daug. Visi suprantame, kad šalis geriausiai klesti tada, kai kažką kuria, o ne tik dirba aptarnavimo sektoriuje. Visos stiprios šalys pasaulyje užsiima pramone.“

Perspektyviausia laiko energetiką  ir nanotechnologijas

Ilgametis priėmimo skyriaus vedėjas mano, kad žmogus save realizavęs energetikos srityje, visada bus reikalingas ir perspektyvus: „Energetikos įmonės net seka, kiek studentų mokosi, kad baigus mokslus galėtų iškart pakviesti dirbti, siųsti stažuotis. Darbo energetikos srityje visada bus, juk niekas atgal negrįžta. Pagalvokite, prieš dvidešimt metų namuose buvo tik šaldytuvas, lygintuvas ir nebent televizorius, o kiek mes visko turime dabar. Todėl viskas tik tobulėja. Nemažai perspektyvų šiuo metu turi nanotechnologijų mokslas, nes tai skverbiasi į medicinos, kosmetikos, statybos sritis. Norint studijuoti tokią specialybę reikia gerai išmanyti matematiką, biologiją, fiziką, chemiją, informatiką.“

Įžvelgia profiliuoto ugdymo spragų

Daugelį metų studentų priėmimo skyriuose dirbęs S. Raila dažnai vyksta į mokyklas, kur pristatinėja būsimiems studentams specialybes ir perspektyvas: „Kai vaikai sužino, kad reikės fizikos, chemijos, biologijos, iš karto nuleidžia rankas, nes jau nuo dešimtos klasės šių dalykų būna atsisakę. Vaikai yra labai protingi, jie supranta, kad gali nesimokyti minėtų disciplinų ir vis tiek baigs mokyklą, įstos į universitetą. Tai kam tada mokytis? Jie negalvoja, kad kažkada gali to prireikti. Nėra gerai, kad vaikams mokykloje tenka rinktis mokomuosius dalykus ir paskui, jei pasirinkai neteisingai, nebeturi kelio atgal.“

Studentų Lietuvoje neženkliai mažėja

Studijos užsienyje, pasak S. Railos, vis dar išlieka populiarios, tačiau docentas teigia, kad studentų Lietuvoje mažėja nežymiai. Taip pat mažėja ir nemokamų vietų: „Studijas užsienyje dar renkasi tikrai daug studentų. Norinčių mokytis Lietuvoje šiek tiek sumažėjo, nors ir neryškiai. Anksčiau paduotų prašymų studijoms būdavo apie 40 tūkstančių, o dabar maždaug 38 tūkstančiai. Išvažiuojantys mokytis į užsienį mano, kad ten žymiai geriau, bet tikrai taip nėra. Labai gaila, protingi žmonės išvažiuoja ir studijuoja ne savo šalyje. Lietuvoje 2008 metais valstybės finansuojamų vietų universitetuose buvo apie 16 tūkstančių, o šiuo metu jų liko maždaug 7 tūkstančiai.“

Straipsnį parengė Lina Skersytė

Straipsnis publikuojamas vieninteliame Lietuvoje, išskirtinai tik studentams, moksleiviams bei pedagogams skirtame žurnale ISIC Pulsas’14 rudens-žiemos numeryje. Leidinyje pateikiama naudinga informacija aktyviam ir žingeidžiam jaunimui. Čia kupina įdomių straipsnių, istorijų, apžvalgų ir interviu. Elektroninę žurnalo versija galite pavartyti čia.