Interviu: Jaunasis išradėjas iš KTU Gediminas Nemanis: O viskas prasidėjo garaže!

ISIC komanda vis dar gyvena įspūdžiais, kurių kupina grįžo iš Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimo, vykusio Prienų rajone įsikūrusiame Visuomenės harmonizavimo parke. Liepos 10 – 13 dienomis šurmuliavęs „PLJS 2014“ – festivalį, tikrai su pridėtine verte. Renginio iniciatorius, Pasaulio lietuvių sąjungos pirmininkas, Kęstutis Pikūnas teigia, jog festivalio tikslas yra: „suburti po visą pasaulį išsibarsčiusius žmones, paskatinti jaunimą pagalvoti apie grįžimą į Lietuvą, parodyti jiems, kad Lietuvos aplinka yra draugiška, jog čia yra daug puikių mokslo ir karjeros galimybių“. Jau antrą kartą vykusiame pasaulio lietuvių jaunimo susitikime, apsilankė beveik 4000 lankytojų iš daugybės užsienio valstybių ir apie pusantro šimto žinomų verslo, kultūros, politikos bei mokslo veikėjų ir atstovų.

Vienas iš skaitomų pranešimų verslo tematika jaunojo verslininko Gedimino Nemanio, kurio sukurta unikali ir analogo neturinti elektrinė pavara „Rubbee“, paverčia paprastą dviratį motoriniu. Šis įrenginys jau pasiekė Amerikos, Australijos, Skandinavijos ir kitų šalių, kuriose susiformavusi dviračių kultūra, rinkas.

Šis mažas įrenginys gimė tuo metu KTU studijavusio Gedimino garaže ir po beveik trejų metų tobulinimo, šiandiena sveria vos 6,5 kilogramus. Pilnai įkrovus įrenginį, neminant dviračio pedalų, galima nuvažiuoti 25 kilometrus, o lengvai minant pedalus, pilnai įkrauto akumuliatoriaus pagalba galima nuvažiuoti iki 40 kilometrų.

Festivalio metu Gediminas mielai dalijosi patirtimi ir pastebėjimais apie jaunimo verslumą. O mes džiaugėmės galimybe jį pakalbinti asmeniškai.

Trumpai pristatykite savo verslo idėją.

Mes gaminame elektrines pavaras dviračiams “Rubbee”. Atliekame tyrimus, užsiimame naujų rinkų ir partnerių paieška bei koordinuojame gamybą Lietuvoje.

Kaip gimė ši idėja?

Viskas prasidėjo dar 2011 metais kai buvau studentas KTU, studijavau mechatroniką. Visą gyvenimą konstravau. Nuo elektrinių  paspirtukų iki reaktyvinių variklių, bet tai buvo tik hobis, nieko daugiau. Be jokių intencijų paversti tai karjera ar kažkokiu verslu. Ir sugalvojau vieną dieną pasigaminti elektrinį dviratį. Namie buvo dviratis. Sesės dviratis. Jo liesti man nebuvo galima. Taigi sugalvojau sukonstruoti sistemą kuri turėtų viską viename. Akumuliatoriai, variklis, elektronika, perdavimo grandis.. Žodžiu – viskas. Sistema kurią būtų galima uždėti ir nuimti vos per kelias akimirkas nepaliekant jokių žymių. Pasibraižiau brėžinuką, susikonstravau prototipą. Išbandžiau – važiuoja. Tiesa, svėrė 16kg ir nuvažiuoti galėjo 4 kilometrus. Tačiau principas buvo įrodytas. Taip garaže gimė „Rubbee“. Taip garaže gimė sistema, kuri užkūrė tikrą revoliuciją elektrinių dviračių industrijoje.

gediminas nemanis

Kaip tu ją išvystei į dabartinę savo veiklą?

Po pirmų sėkmingų pasirodymų konkursuose ilgai nedvejojęs patraukiau į įmonių grupę Elinta. Jie visuomet ieško jaunų žmonių su naujomis idėjomis bei noru jas įgyvendinti. Apie mano idėją jie jau buvo girdėję taigi dialogas rišosi natūraliai ir apsitarę su generaliniu direktoriumi daktaru Vytautu Jokužiu nusprendėme, jog reikia kibti į darbą. Subūrėme komandą ir pradėjome darbuotis. Iš pradžių buvome trise. Aš, Gediminas, Mindaugas Bliujus – mūsų mechanikos inžinierius ir Laurynas Jokužis – elektronikos specialistas. Turėjome begales idėjų kaip sistemą padaryti visapusiškai geresnę. Mes išbandėme dešimtis nepasiteisinusių sprendimų. Kas pusę metų išleisdavome vis naujesnę ir tobulesnę sistemą kuri buvo lengvesnė, greitesnė, galingesnė ir galėjo toliau nuvažiuoti. Taip tris metus sistemą tobulinome ir, tiesą pasakius, tobulumu ribų nėra. Turime numatę dar tris versijas ateičiai.

Ar tai buvo pirmasis tavo darbas?

Ne, tai nebuvo mano pirmasis darbas – dirbdavau jau nuo 16 metų, tačiau šis projektas yra pirmasis, kuris reikalauja tiek pastangų ir įdirbio. Dabar to net nevadinu darbu. Dabar tai – mano gyvenimas.

Kaip sekėsi darbą suderinti su studijomis?

Derinant studijas ir darbą buvo visko, bet visuomet stengiausi visus studijų darbus atlikti laiku ir kuo geriau. Nesinorėdavo du kartus sėdėti prie tos pačios užduoties tuo atveju jei kažką padaryčiau blogai. Kaip sakoma skūpas moka du kartus, tad puikiai suprasdavau, kad jei pagailėsiu įdėti pastangų vėliau teks sumokėti savo laisvo laiko sąskaita.

Tavo nuomone, ar darbas ir studijos yra suderinama?

Jei žmogus nori, jis gali nuversti kalnus. Tiesiogine šių žodžių prasme. Taigi suderinti studijas ir darbą nėra didelių kliūčių. Juolab, kad dėstytojai yra supratingi, o ir studijų programų yra tokių, kurios vyksta tik vakarais. Būtent dėl to šiemet ir pratęsiau savo studijas – įstojau į magistrą.

Ar Lietuvoje sudaromos geros sąlygos jaunimui kurti verslą?

Taip, Lietuvoje yra labai daug galimybių gauti finansavimo ir techninių galimybių išbandyti savo idėją, kuri ateityje gali išaugti į verslą. Deja, dažnai tenka girdėti, kaip jaunimas skundžiasi, kad „čia, Lietuvoje, tai nėra galimybių“. Pasakysiu trumpai – paistalai. Keli pavyzdžiai – „Atverk“, KTU „Tube“, „AdVenture“, „KTU StartUp Space“, „Demola“, „StartUp Sauna“, „Verslauk“. Tai tik keli pavadinimai, kuriais pasidomėjus galima rasti tinkamas galimybės išvystyti savo idėją ir užmegzti reikalingų kontaktų tinklą. Apmaudžiausia yra tai, kad susidarę subjektyvią nuomonę dauguma nuleidžia rankas net nepabandę.

Kuo pasižymi mūsų studentai, kas yra naudinga ir žalinga versle?

Terminas “mūsų studentai” čia nelabai tinka, nes Lietuvos studentai nėra kitokie nuo viso pasaulio aukštosiose mokyklose studijuojančių žmonių. Pažvelgus į absoliučią daugumą, išryškėja bendri bruožai. Studentai dažnai klysta, pasirenka blogus sprendimus. Tačiau tai yra nuostabus dalykas. Tik bandydami, suklupdami ir atsistodami randame būdų kaip įveikti problemas ir ateityje jų išvengti. Dėl studentiško patirties trūkumo nėra baimės priimti rizikingus sprendimus. Dažnai versle tai padeda, nes kitoks požiūris ir nestandartiniai sprendimai yra frazės dažnai linksniuojamos kai kalba eina apie antreprenerystę. Žalingiausia savybė turbūt yra savęs nuvertinimas. Tai sukelia visa vilkstinę problemų dėl kurių studentų idėjos dažnai ir lieka tik idėjomis. Eikit, bandykit, belskit į duris ir anksčiau ar vėliau kažkas jas atidarys.

Ką patartum studentui, kurio galvoje kirba verslo idėja? (ką jis turėtų daryti, kad jo startup’as būtų sėkmingas?)

Atsistok, išsišiepk ir eik įrodyk pasauliui kokia gera tavo idėja. Jie gali sakyti, kad nieko nesigaus, bet tu žinai geriau. Man irgi daug kas sakė, kad nustočiau išradinėti dviratį arba mesčiau šią idėją, nes “dviratis yra tam, kad jį minti”. Ir ką, įrodžiau savo. Tą padaryti gali kiekvienas. Tik reikia netingėti ir dirbti.

Tau gali būti įdomu: