Esame multifunkciniai kariai
Mokinių taryba, Studentų atstovybė, LMP, LMS, Apskritasis stalas, LiJOT, JEK, NVO… Tam tikrai grupei jaunų žmonių tai daugiau nei raktiniai žodžiai. Tai gausybė valandų dienotvarkėje, pirmosios vizitinės kortelės, rinkiminiai debatai, biudžetų sąmatos, mokymai, asmeninis tobulėjimas ir neretai būsimos karjeros užuomazgos.
Evaldas Rupkus, būdamas 12-os metų, su bendraminčiais įkūrė žurnalistika ir menu besidominčią neformalią grupę Jaunimo naujienų agentūrą, po dvejų metų buvo išrinktas Akmenės r. organizacijų sąjungos Jaunimo apskritasis stalas valdybos pirmininku ir beveik trejus metus vadovavo rajono jaunimo organizacijų tarybai.
Per mainų metus Šveicarijoje savanoriavęs „Amnesty International“ ir „Service Civil International“, penkerius metus dirbęs Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) regioninių reikalų ir jaunimo informavimo srityje bei vadovavęs „Eurodesk Lietuva“ programai, Evaldas Rupkus pagrįstai tituluojamas lyderiu.
Paklausus, kaip ši neformali veikla pakeitė vaikino gyvenimą, jis sakė: „Išmokau pasitikėti savimi – pristatyti save, pagrįsti, apginti, o taip pat ir pritaikyti savo nuomonę. Antra, pradėjau suprasti sudėtingą politikos ir interesų atstovavimo virtuvę – teko tai matyti ir aktyviai įsitraukti tiek savivaldybių, tiek nacionaliniu, tiek kartais ir Europos Komisijos lygiu. Trečia, atradau savo stiprybes, galėjau išbandyti pačias įvairiausias užduotis, mėgstu mokytis per praktiką, todėl čia man buvo geriausias gyvenimo universitetas. Kaip su kolegomis save kartais vadiname – esame multifunkciniai kariai socialinių kompetencijų ir įgūdžių prasme, galime dirbti skirtingus darbus vienu metu.“
Dėl ankstyvo starto jaunimo organizacijų veikloje Evaldas šiuo metu studijuoja politikos mokslus. Taip pat yra laisvai samdomas jaunimo informavimo ekspertas Europos lygiu.
Vaikinas įsitikinęs, kad NVO ir savanorystė yra patogiausia ir saugiausia vieta mokytis, bandyti save skirtinguose profesiniuose laukuose.
„Mano veikla visada buvo ir tarptautinė, todėl taip nuolat lavinu užsienio kalbas, esu tam tikras kosmopolitas (šiuo metu gyvenu Vienoje), tačiau taip pat aršiai ginu savo lietuvišką ir net žemaitišką identitetą, ko išmokau nuolat atstovaudamas organizacijai“, – priduria Evaldas.
Veiklą pradėjo 13 metų
„Dažnai jaunas žmogus politikų minimas kaip prioritetas, tačiau jam dėmesio realia išraiška iš tikrųjų yra labai mažai. Ir, žinoma, labai svarbu gerinti jauno žmogaus įvaizdį visuomenėje. Juk jaunas žmogus Lietuvoje yra aktyvus, pilietiškas, siekiantis išsilavinimo ir kupinas noro kurti savo ateities ir, žinoma, šalies gerovę“, – tvirtina Mantas Zakarka.
Vaikinas veiklą jaunimo organizacijose pradėjo vos 13-os metų nuo Jaunųjų lyderių klubo, regioninės jaunimo organizacijos.
„Iš pat pradžių pagrindinė mano atėjimo ten priežastis buvo noras nemokamai dalyvauti klubo organizuojamuose renginiuose, diskotekose. Buvo gana savanaudiška, tačiau laikui bėgant supratau, kad čia galiu nuveikti ką nors daugiau, net įgyvendinti savo svajones. Susirinkimas po susirinkimo – pradėjau vis daugiau įsitraukti, kadangi šita veikla mane tiesiog kabino“, – pradžių pradžią prisimena M. Zakarka.
Sėkmingai tęsdamas veiklą kitose organizacijose, vaikinas 2010 m. tapo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) savanoriu, vėliau regioninių reikalų koordinatoriumi ir biuro vadovu.
Galiausiai išrinktas LiJOT prezidentu Mantas Zakarka siekia, kad verslas ir valstybinės institucijos pamatytų, jog jaunimas yra lygiavertis partneris sprendžiant jaunimo politikos reikalus.
Neformalios veiklos ugdytas, karjeros laiptais sėkmingai kopiantis ir savo pavyzdžiu daugelį įkvepiantis Mantas apie lyderystę kalba taip: „Dabar lyderystę suvokiu kaip gebėjimą išsiaiškinus visus norus ir lūkesčius parodyti kryptį, kur turi eiti organizacija. Lyderis, manau, yra dvasiškai labai stiprus žmogus, žinantis savo siekius ir sugebantis įvertinti galimybes, tolerantiškas, pastabus, nuoseklus. Tai, mano nuomone, pagrindinės savybės.“
Gavo galimybę pasimokyti Amerikoje
Lyderystės pagrindus, atsakomybės jausmą, laiko planavimo bei komandinio darbo įgūdžius Vygantė Mizgerytė taip pat įgijo būtent per neformalųjį švietimą.
„Mane visada traukė įvairi veikla, aš visuomet norėjau ir noriu prisidėti prie bendruomenės augimo aktyviau nei būdama eiline jos nare – kad atsiskleisčiau, paprasto dalyvavimo man nepakanka“, – teigia mergina.
Jos aktyvi visuomeninė veikla buvo įvertinta ir kultūros, švietimo ir lyderystės mainų programos ExCEL komiteto, suteikusio Vygantei galimybę metus pasimokyti Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Buvusi mokinių savivaldos prezidentė, dabartinė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentė bei studentų atstovybės narė Vygantė tikina, kad aktyvi popamokinė veikla taip pat turėjo įtakos jos charakteriui, tolimesnių studijų pasirinkimui bei ateities planams:
„TSPMI anksčiau atrodė nepasiekiamas uždavinys, o po Prezidentūros ir kitų patirčių, ėmiau labiau pasitikėti savimi. Tuo tarpu galimybė save išbandyti visuomeninėje veikloje pastūmėjo mane socialinių mokslų krypties link, paskatino domėtis viešaisiais ryšiais, diplomatija.“
Nuo Jaunimo Europos komandos iki Mokomojo Europos Parlamento
Besidomintieji politika, diplomatija ar tarptautiniais santykiais turėtų žinoti ir apie Jaunimo Europos komandą (JEK). Tai jaunų žmonių tinklas, padedantis jaunimui suprasti, kaip veikia Europos Sąjunga ir kaip ji daro įtaką mūsų gyvenimui.
Roberta Burinskaitė JEK nare tapo dvyliktoje klasėje: „Jau buvau dirbusi tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygiu (buvau Alytaus miesto mokinių tarybos pirmininkė bei Lietuvos moksleivių sąjungos Valdybos narė), tad susižavėjau galimybe padirbėti dar ir europiniu lygmeniu arba bent jau daugiau apie jį sužinoti.“
Mergina teigia, kad dar mokyklos laikais per neformalųjį švietimą įgyta patirtis bei kompetencijos iki šiol praverčia – ypač savarankiškumas, laiko planavimo įgūdžiai bei organizaciniai gebėjimai.
„Man neformalus ugdymas – tiek JEK, tiek ir kitos panašiu principu funkcionuojančios veiklos – asocijuojasi būtent su pamokomis, kurių neišmoksi mokyklose, skaitydamas vadovėlius ar klausydamasis mokytojo.“
Roberta prasitaria, kad neformalusis ugdymas turėjo įtakos ir jos pasirinktam profesiniam keliui: JEK kadenciją baigusi mergina šiuo metu dirba su įvairiais nacionaliniais bei tarptautiniais projektais. Jos koordinuojamas Mokomasis Europos Parlamentas leidžia jauniems žmonėms pašniukštinėti, kas jų laukia ateityje, jeigu jie ir toliau žingsniuos diplomatijos ar politikos keliu.
Panašią galimybę suteikia ir tokie projektai kaip „Mokiniai savivaldybėje“, „Moksleiviai į Vyriausybę“, LR Seimo simuliacija, Europos Jaunimo Parlamentas ar Jungtinių Tautų simuliacija.
„Per 5 praktikos dienas su ministru, viceministrais ir kitais valstybės tarnautojais išgerti 20 puodelių arbatos, varstytos 50 kabinetų durys, gauti 7 maišai dovanų ir suvenyrų, 13 vizitinių kortelių, padaryti 99 selfiai, bala žino kiek nemiegota ir dar daugiau šypsotasi“, – diktuoja projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyvis Augustinas Eidukonis.
Nors Augustinas save įvardija kaip meno srities žmogų, tačiau politikai nelieka abejingas: „Žinau daug apolitiškų menininkų, kuriems darbas politinėje įstaigoje reikštų parsidavimą. Tačiau išankstinę nuomonę, kad menininkai užsidarę savo siauram pasauly, niekuo nesidomi ar kad politika jiems atgrasi, aš norėčiau paneigti. Menas ir politika nėra visiškai nesuderinamos profesijos.“
Buvusi Lietuvos mokinių parlamento (LMP) bei studentų atstovybės narė Milda Matulevičiūtė teigia, kad popamokinė visuomeninė veikla padėjo jai lengviau susirasti darbą.
Tuo tarpu buvusi mokinių tarybos narė Ginvilė Ramanauskaitė teigia, kad moksleivių savivalda jai įdiegė įprotį veikti veikti veikti – daug ir aktyviai. Taip pat įskiepijo užsispyrimo, pasitikėjimo savimi ir nušlifavo bendravimo įgūdžius. Šiuo metu mergina organizuoja ir aktyviai veikia tarptautinėje TEDx bendruomenėje.
Akivaizdu, kad jaunimo savivalda, neformalus ugdymas bei visuomeninė veikla savo žymę palieka.
„Veikdamas daugiau interesų atstovavimo ir politikos formavimo srityje išmoksti stebėti žmones, geriau suprasti juos, atrandi naujų priėjimo prie jų būdų. Kadangi gana anksti gauni paragauti tikro gyvenimo, pamatai jį iš visų pusių, tampi labiau kritiškas, kiti pasakytų – ciniškas. Užauga tam tikras apsauginis sluoksnis ir geriau atskiri tikrai dėmesio vertus dalykus nuo tokių šiaip sau. NVO tobulinami asmeniniai socialiniai įgūdžiai, bendravimo psichologija, viešasis kalbėjimas ir visa kita suteikė man didelę pridėtinę vertę“, – apibendrina Evaldas Rupkus.
Tad žinių, įgūdžių, kompetencijų, pažinčių, patirčių ir kitokių randų ištroškusius skatinu prisijungti prie vietinės mokinių tarybos, studentų atstovybės, nevyriausybinės jaunimo organizacijos, asociacijos, klubo ar komandos veiklos, nes verta.
Straipsnį paruošė Eglė Raustė
