Kaip apsiginti baigiamąjį darbą

Rašei, nemiegojai, isterikavai, panikavai, taisei ir kažkaip vargais negalais pridavei savo baigiamąjį. Valio! Kaip būtų gerai, jeigu čia ir pasibaigtų viskas, ane? Bet dar yra gynimai. Ir jie gali padaryti Tavo darbą geresniu. Net jei jis jau parašytas ir priduotas. Kai perskaitysi visus 7 dalykus, tikimės, būsi labiau pasikaustęs, nusiraminęs, nebetikėsi mitais ir tiesiog sėsi ir pasiruoši tam savo gynimui.

PAŽYMYS. Apie baigiamųjų darbų pažymius sklando įvairios legendos. Vieni sako, kad jie iš anksto paskirti; kiti – kad tik tam tikras skaičius studentų gali gauti aukščiausius įvertinimus, kiti žemesnius – atitinkamai. Melas! Kartais recenzijose yra pasiūlomas įvertinimas (pažymiu arba žodžiu, nusakančiu darbo lygį). Bet jis nėra galutinis. Paprastai studentas gynimų metu gali gauti tą pažymį, vienu aukštesnį arba vienu žemesnį balą, priklausomai nuo to, kaip seksis apsiginti. Jeigu recenzentas neteisingai interpretavo/ jam Tavo darbe pritrūko argumentų ar pan., o Tu gynimų metu tvarkingai sudėliojai mintis ir viską išdėstei, tikrai realu, kad gausi aukštesnį įvertinimą. Ir žinoma, jeigu darbą rašė kažkas kitas, o parašyta protingiau negu studentas kalba gynimų metu – pažymys gali suprastėti.

Kaip? Per gynimus dėliok ir plėtok savo argumentus, remdamasis įvairiais šaltiniais, kuriuos citavai savo darbe (gi turi jį šalia, ruošdamasis gynimam – būtinai naudokis). Kad mintys būtų geriau pailiuostruotos gali naudoti praktinius pavyzdžius, pvz., atsakant į recenzento pastabą dėl… reikėtų dar sykį prisiminti, jog darbe cituotame X šaltinyje minima, jog… Autorius, išsakytas šią mintį remiasi…. todėl akivaizdu, kad… Praktikoje tokį teiginį galėtų paremti faktas, jog pasaulio istorijoje būta net X atvejų, kuomet buvo padarytas X dalykas. Todėl…

RECENZIJA. Kaip vienas dėstytojas, kuris galimai net neskaitė mano darbo, o tik prametė akimis ir nepasigilino, gali nuspręsti, kokio pažymio aš nusipelniau? – amžinas visų studentų klausimas. Pirmiausia, recenzento pareiga yra perskaityti darbą. Jeigu manai, kad recenzentas Tavo darbo neperskaitė ir todėl jo pastabos yra smarkiai nutolusios nuo realybės – per gynimus turėsi progą viską sudėlioti į vietas (šitaip gal net sugėdinsi tą begėdį – koks neprofesionalumas!) ir visi teiginiai, kuriuos Tau pavyks apginti ves geresnio įvertinimo link. Recenzija yra platesnė Tavo darbo apžvalga, joje būna įvardytos stipriosios ir silpnosios Tavo darbo ir Tavo kaip akademiko – nes gi stojai į aukštąjį, o ne darbo biržą – pusės. Ten svarstoma, ar problemai spręsti pasirinkai tinkamą teorinę prieigą (arba kaip sekėsi jungti kelias, jei netiko viena ar kita), kaip argumentuoji, kokiais šaltiniais remiesi ir kaip juos interpretuoji. Prieš atsakant į recenzento pastabas reikėtų nepamiršti už jas padėkoti (žmogus tiek vargo, kol perskaitė Tavo darbą, kritiškai jį įvertino ir sugalvojo pastabas, viską sudėjo popieriaus lape). Kitas dalykas, kurį neretai daro studentai (ir oj kaip klysta!) – pradėję komentuoti recenzento pastabas pereina į „puolimo režimą“. Jokiu būdu nereikėtų piktintis, ginčytis ar šaukti ant recenzento. Nepamiršk, kad aukštojo mokslo esmė yra protingų žmonių diskusijos, siekiant prieiti bendras išvadas, o recenzija – šansas Tau įtikinti savo argumentais ir gauti geresnį pažymį!

Kaip?Demonstruok (arba apsimesk :D), kad esi puikiai įsigilinęs į savo temą, šaltinius, juos prisimeni, gali ką nors pacituoti, sugalvoti kaip paremti kiekvieną darbe naudojamą argumentą. Juos dar gali pagrįsti pavydžiais iš bendro išsilavinimo (istorijos, muzikos, psichologijos ir kt.), būk ramus, neskubėk, kalbėk mandagiai, apgalvok atsakymus, turėk šalia vandens ir stiklinę, jeigu iš jaudulio išdžiūtų burna ar norėtum padaryti pauzę ir akimirką pagalvoti.

KOMISIJA. Komisija – tai būrys dėstytojų, susirinkusių tam, kad Tave sukirstų, visaip „suvartinėtų“ ir Tu kuo blogiau apsigintum savo darbą. Visiška nesąmonė! Iš tiesų į gynimų komisiją reikėtų žiūrėti kaip į žmones, kurie trokšta atskleisti Tavo darbo potencialą ir, idealiuoju atveju, Tavo darbe rasti minčių, kurios galėtų būti naudojamos tolesniuose tyrimuose/mokslo darbuose. Bet turi būti labai jau protingas, kad tą suprastum. Dėstytojai sėdi ir valandų valandas klausosi, domisi ir klausinėja šimtų baigiamuosius darbus besiginančių studentų įvairų klausimų, gilinasi į jų temas, uždavinius ir tikrai visada nenuobodžius (yeah, right) pristatymus ne tam, kad apsikrautų save neigiamom emocijom ir sukirtinėtų kiekvieną atėjusį.

Kaip?Būk pozityvus, šypsokis, bandyk suprasti, kad komisijos nariai sieja savo ateitį su mokslu ir jiems svarbi Tavo darbo pridėtinė vertė, išvados. Kalbėk pakiliai ir eik prie esmės; nelengva išlaikyti dėmesį, kai reikia išklausyti ir teisingai įvertinti šitiek studentų.

PRISTATYMAS. Paprastai baigiamojo darbo pristatymas trunka apie 20 minučių. 10 minučių skiriama darbo temos, tikslo ir uždavinių bei tiems iškeltiems uždaviniams suformuluotų „sprendimų“ – išvadų pristatymui. Kitos dešimt – recenzijos pristatymui (skaito komisijos pirmininkas – nešališkas atstovas iš kitos aukštosios mokyklos arba Tavo recenzentas, jeigu jis nusprendžia dalyvauti gynime) ir diskusijoms. Pristatymas turi būti trumpas, lakoniškas, akademiškas. Reikėtų vengti ilgų tekstų ir, jeigu įmanoma, pristatyme dėti tik tezes, kurios vėliau bus išplėtotos. Dar dėstytojams patinka vizualinė medžiaga (juk nuobodu skaityti vien tekstą) – grafikai, lentelės, jeigu jie yra darbo esmė ir atspindi išvadas. Daugiau visko „prikrauti“ į pristatymą galima tik tuo atveju, jeigu labai greitai kalbi, nes gali būti, kad baigusis Tavo dešimčiai šlovės minučių, pristatymas bus nutrauktas. Pagalvok, kas būtų jeigu visi vietoje savo dešimties minučių pristatinėtų po pusvalandį; tektų visiems sėdėti iki vakaro! (Čia Tau gali praversti straipsnis 10 patarimų, kaip pagimdyti padorų skaidrių pristatymą“)

Kaip? Greičiausiai Tavo universitetas turi template (liet. šabloną), kurį naudosi savo skaidrėms paruošti. Universitetai paprastai pateikia ir reikalavimus skaidrėms (pirmoje skaidrėje nurodyti baigiamojo darbo temą, autorių, darbo vadovą ir kt.). Praktiškai reikės pristatyti savo darbo įvadą ir išvadas (todėl įvadą ir rekomenduojama rašyti paskutinį – kad kuo labiau koreliuotų su išvadomis). Jeigu manai, kad reikalinga, gali paruošti, skaidres ir recenzijos komentarams. Ten gali dėti Tavo nuomonę pagrindžiančias lenteles, grafikus, iliustracijas, tezes iš kitų darbo dalių ir t.t. Ar pristatymo metu sėdėti, ar stovėti, paprastai galima rinktis. Stovint atrodysi profesionaliau, tačiau sėdint lengviau užmesti akį į pasirašytas tezes/kalbą (ją paprastai leidžiama turėti), jeigu bijai ką nors pamiršti.

APRANGA. Nors atrodo elementaru, kad reikia apsirengti tvarkingai, puošniau, akademiškai, kiekvienais metais atsiranda nemažai nepaisančių šios nerašytos taisyklės. Vaikinai ateina su šortais ar džinsais, o merginos neretai taip prisipuošia, kad per gilias iškirptes ar trumpus sijonus ima matytis net smegenys! Nereikia taip daryti. Vaikinai visada pataikys atėję su kostiumu ir marškinukais, o merginos su sijonu ir marškiniais ar suknele vos virš kelių ar ilgesne, kelnėmis. Komisijai tvarkinga apranga – pagarbos ženklas. Juk visada malonu klausyti puošniau nei kasdienškai apsirengusio žmogaus.

DOVANOS. Vis dar sklando legendos, kad į gynimus reikia nešti savo darbo vadovui/ visiems komisijos nariams gėlių, saldainių dėžę ir pan. Pirma, tai Tavo darbo vadovo gynimuose gali nė nebūti. O antra, jei tikrai norėsi jam padėkoti, pasakyk didelį storą AČIŪ. Čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir su daktarais: jie tiesiog dirba savo darbą. Ir baigiamųjų darbų vadovai gauna pinigų už papildomą darbą su studentais, kurie nori, kad dėstytojas būtų jų darbo vadovas. Taigi, jie padėką už pagalbą Tau gauna pinigais iš universiteto, kuriame dirba.

EIGA. Visi susirenka nurodytą valandą. Pagal nutylėtą taisyklę studentams reikėtų atvykti kiek anksčiau ir sukelti savo pristatymus į kompiuterį, kuris bus naudojamas per gynimus. Visiems susirinkus, komisijos primininkas skelbia gynimų pradžią. Pristato darbo temą ir autorių, pakviečia jį ateiti priešais auditoriją. Studentas pradeda pristatymą. Po pristatymo perskaitoma recenzija. Studentas atsakinėja į recenzijos pastabas, tikslina savo argumentus, komisijos nariai užduoda papildomų klausimų (klausytojai taip pat gali uždavinėti klausimus). Kai klausimai išsenka ir į visus atsakoma – komisijos primininkas padėkoja studentui ir kviečia kitą. Kiti studentai klausosi. Ir viskas praeina labai greitai. Ir atmosfera ten visada būna geresnė, negu Tu tikiesi (visi dėstytojai žmonės ir supranta, kad jaudulys kamuoja kiekvieną). Ir tas pažymys tikrai nenulems viso Tavo gyvenimo. Ir nelinkėsim sėkmės, nes čia jos nereikia. Reikia tiesiog gerai pasiruošti.

Taigi, gynimai iš esmės yra Tavo šansas gauti geresnį pažymį. Komisija ir recenzija yra įrankiai, kurie Tau gali padėti tai padaryti, jeigu tinkamai pasiruošei. Profesionalus pristatymas, rišli ir taisyklinga (be „tipo“, „nu“ ir „nežinau“) kalba, tvarkinga apranga yra Tavo įvaizdis. Išnaudok visa tai!

IR DAR: nepamiršk, kad už šitą didelį vargą privalai save taip normaliai palepint!  Nėra nieko geriau, kaip nuolaidos festam, pramogom ir skaniam maistui, net perpus pigesniam viešajam transportui – jei turi ISIC, visa tai – Tavo!

DĖMESIO: paskutinio kurso studentai turi nepamiršti, kad, pasidarius ISIC, jis jiems galioja iki rugsėjo 30 d.

Nelauk ir pasigamink ISIC dabar! P.S. nepamiršk, kad ISIC gaminamas ir Tavo statusas studentų registre tikrinimas tik po apmokėjimo.

Pasidaryti ISIC

Tau gali būti įdomu: